Topinambas: augalas, kurio pavadinimas klaidina trimis kalbomis

Tas pats gumbas Europoje turi dešimtis pavadinimų, ir beveik nė vienas iš jų nesako tiesos apie augalą. Vienas siunčia į Jeruzalę, kitas — pas artišokus, trečias pas saulę. Botaniškai teisingas yra tik ketvirtas.

Nei artišokas, nei iš Jeruzalės

Angliškas pavadinimas Jerusalem artichoke yra dvigubai klaidingas. Augalas nėra artišokas ir neturi nieko bendra su Jeruzale: jis kilęs iš Šiaurės Amerikos rytinės dalies.

Plačiausiai paplitęs aiškinimas sieja pirmąjį žodį su itališku girasole — „besisukantis paskui saulę". Tas pats žodis vartojamas ir saulėgrąžai, o topinambas iš tikrųjų yra artima jos giminaitė. Kelias nuo girasole iki Jerusalem yra tipiškas skolinio iškraipymas: svetimas žodis pritaikomas prie pažįstamo skambesio, ir naujoji forma ilgainiui nustelbia pirminę.

Iš kur „artišokas"

Antroji pavadinimo dalis kilusi iš skonio. Kai augalas pasirodė Europoje, keliautojai ir sodininkai lygino jo gumbo skonį su artišoko širdele, ir palyginimas prilipo prie pavadinimo.

Botaniškai tai du visiškai skirtingi augalai: artišokas yra Cynara genties, o topinambas — Helianthus. Bendras jiems nebent tas pats aukštesnis taksonas, astrinių šeima, kuriai priklauso ir ramunė, ir kiaulpienė. Tokio lygio giminystė apie skonį ar sudėtį nesako nieko.

Lietuviškas „topinambas" ir jo giminės

Lietuviškas pavadinimas kilęs iš tos pačios šaknies kaip prancūziškas topinambour ir lenkiškas topinambur. Šią grupę pavadinimų paprastai siejama su tupinambų gentimi iš Brazilijos, kurios atstovai XVII amžiaus pradžioje lankėsi Paryžiuje.

Ryšys tarp augalo ir genties yra visiškai atsitiktinis: tupinambai su šiuo augalu nieko bendra neturėjo — jie gyveno kitame žemyno gale, o augalas atkeliavo iš šiaurės. Sutapo laikas, ir pavadinimas pasiliko.

Dešimtys vardų viename kataloge

Europos svetimų rūšių kataloge prie šio augalo surašyta ilga vietinių pavadinimų eilė — tarp jų olandiškas aardpeer, vokiškas Knollensonnenblume, latviškas bumbuļu topinambūrs, ispaniškas castaña de tierra.

Vieni pavadinimai remiasi forma, kiti skoniu, treti kilme. Beveik nė vienas neatspindi botaninės giminystės, o kai kurie tiesiogiai klaidina: olandiškasis siunčia prie kriaušės, ispaniškasis prie kaštono, nors nei su viena, nei su kita augalas nesusijęs.

Kodėl tai svarbu ant etiketės

Maisto papildo sudėtyje inulinas gali būti gautas iš skirtingų augalų. Jei etiketėje parašytas tik liaudiškas pavadinimas, skaitytojas negali būti tikras, apie kurią rūšį kalbama, ypač kai tekstas verstas iš kitos kalbos.

Mokslinis pavadinimas su autoriumi — Helianthus tuberosus L. — tokių abejonių nepalieka. Tai vienintelis užrašas, kuris reiškia tą patį visomis kalbomis, ir vienintelis, kurį galima patikrinti botaniniuose kataloguose.

Giminaičiai, kuriuos verta atskirti

Ta pati gentis apima ir saulėgrąžą, Helianthus annuus L. — augalą, kurio sėklos spaudžiamos aliejui. Gumbų ji neformuoja, todėl inulino iš jos negaunama.

Kitas augalas, kurio inulinas naudojamas dažniausiai, yra trūkažolė, Cichorium intybus L. Ji priklauso tai pačiai astrinių šeimai, bet kitai genčiai. Trys augalai, viena šeima, trys skirtingos žaliavos — ir tik lotyniškas pavadinimas leidžia pasakyti, kuri iš jų yra pakuotėje. Sąjungos registre esantis teiginys apie inuliną beje nurodo būtent trūkažolę ir konkrečią paros dozę, todėl šaltinis čia nėra smulkmena.

Kaip skaityti sudedamųjų dalių sąrašą

Pirmiausia ieškoti lotyniško pavadinimo šalia sudedamosios dalies. Antra — pažiūrėti, kuri augalo dalis nurodyta: šaknis, gumbas, lapas ar sėkla. Trečia — ar nurodyta standartizacija ir į ką ji nukreipta.

Šie trys duomenys yra arba ant pakuotės, arba jų nėra. Jų nebuvimas nieko nesako apie produkto kokybę, bet pasako, kiek tiksliai gamintojas rašo — o tai vienintelis dalykas, kurį pirkėjas gali įvertinti pats, dar neatidaręs pakuotės.

Pavadinimas, kuris nesikeičia

Liaudiški pavadinimai keičiasi su siena ir su karta; tas pats augalas gretimose šalyse gali turėti visai nepanašius vardus. Mokslinis pavadinimas keičiasi tik tada, kai pasikeičia mokslinė klasifikacija — ir tokiu atveju senasis lieka literatūroje kaip sinonimas, todėl ryšys tarp senų ir naujų šaltinių nenutrūksta.

Todėl, kai reikia palyginti dvi pakuotes, lyginti verta ne pavadinimus reklamoje, o tuos du lotyniškus žodžius smulkiuoju šriftu.

← Herzeten